Tyrimas: neįgaliųjų studentų skaičius augo lėčiau nei pernai
2009 m. gegužės 14 d.

 

Neįgaliųjų studentų skaičius Lietuvoje šiais studijų metais augo lėčiau nei praeitais, kitų valstybių studentams su negalia mūsų šalies aukštosios mokyklos dar neatrastos, o pagrindiniu trukdžiu gerinti sąlygas neįgaliesiems įvardijamas lėšų stygius.

Tokią situaciją atskleidė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas tyrimas „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2009“. Tyrimui iš 50 Lietuvoje legaliai veikiančių aukštųjų mokyklų duomenis pateikė 43-ys, iš kurių 35-iose studijuoja neįgalūs studentai.

Ketvirtus metus tyrimą vykdančios LSS socialinės integracijos koordinatorės Rūtos Ruolytės teigimu, neįgaliųjų situacijos aukštajame moksle gerėjimo tendencija išlieka, tačiau tempas galėtų būti dar spartesnis.

„Prieš ketverius metus studentų su negalia galimybės studijuoti Lietuvoje buvo prastesnės. Reta kuri aukštoji mokykla stengėsi pritaikyti savo studijas specialiems šių žmonių poreikiams, aukštojo išsilavinimo siekė beveik perpus mažiau neįgaliųjų.
Nors situacija pakito į teigiamą pusę, yra ir neišnaudotų galimybių. Viena jų – ryšiai su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis ir galimybės užsienio neįgaliems studentams atvykti studijuoti į Lietuvą. Aktyvumo reikėtų ir išnaudojant narystės Europos sąjungoje teikiamas finansines galimybes siekiant geresnių studijų sąlygų neįgaliesiems“, – tikina Lietuvos studentų sąjungos socialinės integracijos koordinatorė R. Ruolytė.

Neįgaliųjų studentų skaičius

LSS tyrimų duomenimis, palyginti su praeitais studijų metais, neįgaliųjų studentų skaičius Lietuvoje pakito nežymiai. 2007–2008 metais tokių studentų buvo 915, 2008–2009 metais – 980. Pastebėta, kad šiais studijų metais žmonių su negalia aukštosiose mokyklose skaičiaus augimas buvo mažesnis nei ankstesniais (7 proc. šiais ir 43 proc. praeitais studijų metais.). 2006–2007 studijų metais mūsų šalyje aukštojo išsilavinimo siekė 640, 2005–2006 – 530 neįgalių studentų.

Daugiausia studentų su negalia studijuoja Vilniaus universitete –114, Kauno technologijos universitete – 87, Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje – 82, Vytauto Didžiojo universitete –79, Šiaulių ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose – po 64.

Paslaugos neįgaliesiems

LSS tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose neįgaliesiems dažniausiai teikiamos tos paslaugos, kurios tiesiogiai susijusios su studijų procesu. Šioje grupėje labiausiai paplitusios konsultacijos studijų klausimais (25 aukštosiose mokyklose), tarpininkavimas tarp neįgalaus studento ir administracijos (24 aukštosiose mokyklose), studijų plano individualizavimas (20 aukštųjų mokyklų), egzaminų laiko pratęsimas ir neįgalių studentų koordinavimas (19 aukštųjų mokyklų), studijų medžiagos pateikimas alternatyviu formatu (16 aukštųjų mokyklų).

Taip pat minėtinos ir šios paslaugos: neįgaliųjų studentų poreikių analizė –16-oje aukštųjų mokyklų, karjeros klausimais konsultuojama 13-oje aukštųjų mokyklų, mokymai, šviečiamosios akcijos neįgalumo temomis akademinei bendruomenei organizuojamos 3-ose aukštosiose mokyklose. Dar nė viena Lietuvos aukštoji mokykla neteikia vežimo specialiuoju transportu, palydovo ar skaitovo paslaugų.

Studentų mobilumas

Šių metų tyrimas parodė, kad neįgalių studentų mobilumas – kritiškai mažas. Erasmus/ Socrates mainų programoje dalyvavo tik 4 aukštosios mokyklos: Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetai, Vilniaus teisės ir verslo kolegija ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla. Iš kiekvienos šių aukštųjų mokyklų pagal minėtąją programą į kitą šalį studijuoti išvyko po vieną neįgalų studentą.

Kitų šalių neįgalieji pagal Erasmus/ Socrates programą Lietuvoje apskritai nesilankė. 23 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų respondentų pagrindine tokios situacijos priežastimi įvardija nepakankamą aukštųjų mokyklų pasirengimą priimti neįgaliuosius, 11 proc. paminėjo, kad neįgalūs studentai apie tokias studijų galimybes tiesiog nežino, 27 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės, o likusi dalis vardijo kitas skirtingas priežastis.

Gerinti sąlygoms trūksta pinigų

Dauguma respondentų (54 proc.) sąlygas studijuoti neįgaliems studentams įvertino vidutiniškai, 23 proc. – gerai, 8 proc. – labai gerai.

Kaip vieną iš didžiausių trukdžių, gerinant studijų sąlygas neįgaliesiems, 62 proc. aukštųjų mokyklų respondentų įvardijo lėšų stygių, 19 proc. galimybę gauti informaciją, kaip reikėtų gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems, laikė ne tokia svarbia, personalo kvalifikacijos stoką minėjo vos 8 proc. respondentų.

Su išsamia Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo ataskaita artimiausiu metu bus galima susipažinti organizacijos interneto tinklalapyje www.lss.lt.