Apklausa vykdyta 2009 m. kovo–balandžio mėnesiais. Aukštosioms mokykloms išsiųstos anketos, kurias buvo galima pildyti internetu arba Word dokumentu.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 50 aukštųjų mokyklų. Prašymas dalyvauti apklausoje buvo išsiųstas 49 valstybinėms ir privačioms aukštosioms mokykloms, iš kurių 43 pateikė atsakymus tyrimui. Iš atsakymus pateikusių aukštųjų mokyklų, 35-iose jų studijuoja neįgalūs studentai.

I. STATISTINIAI  DUOMENYS APIE NeįgaliUOSIUS studentUS aukštosiose mokyklose

2008–2009 akademiniais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 980 neįgaliųjų studentų.

Daugiausia neįgaliųjų studentų studijuoja bakalauro studijų pakopoje – 58 proc., magistrantūroje – 26 proc., vientisosiose – 9 proc. ir doktorantūros studijose – 7 proc.

Populiariausios tarp neįgaliųjų yra dieninės studijos, čia studijuoja 50 proc. neįgalių studentų, neakivaizdinėse – 27 proc. ir vakarinėse 7 proc.

Daugiausia neįgaliųjų studijuoja Vilniaus aukštosiose mokyklose – 447, Kauno – 268, Klaipėdos – 44 ir Šiaulių – 110. Valstybiniuose ir privačiuose universitetuose studijuoja 632 neįgalieji, o valstybinėse ir privačiose kolegijose – 348 neįgalieji.  

Daugiausia neįgaliųjų studijuoja šiose aukštosiose mokyklose: Vilniaus universitete – 114, Kauno technologijos universitete – 87, Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje – 82, Vytauto Didžiojo universitete – 79, Šiaulių ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose po 64.

Duomenys rodo, jog Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja beveik toks pats skaičius neįgalių vyriškos ir moteriškos lyties studentų, atitinkamai 51 proc. ir 49 proc.

37 proc. aukštųjų mokyklų paminėjo, jog neįgalūs studentai dalyvauja studentų organizacijų veikloje, 19 proc. – mokslinėje veikloje, 16 proc. – dalyvauja priimant sprendimus dėl studijų neįgaliesiems sąlygų gerinimo. Pavyzdžiui, Kauno kolegijoje grupės seniūnas yra neįgalus studentas.

II. STUDIJŲ PRIEINAMUMAS NEĮGALIESIEMS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE

Sąlygų  sudarymas neįgaliesiems studijuoti aukštosiose mokyklose

Pritaikyta aplinka studijuoti žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra 19 aukštųjų mokyklų: regos negalią turintiems – 4 (Vilniaus, Šiaulių kolegijose, Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose), klausos negalią – 7 (Vilniaus universitete, Lietuvos kūno kultūros ir Vilniaus dailės akademijose; Vilniaus, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijose). Judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikyta 10 studentų bendrabučių (Lietuvos veterinarijos, Lietuvos kūno kultūros, Vilniaus dailės akademijos; Lietuvos žemės ūkio, Klaipėdos, Kauno technologijos, Šiaulių, Mykolo Romerio universitetai). 7 aukštosiose mokyklose yra įsteigtas specialus neįgalių studentų koordinatoriaus etatas (Vilniaus, Vilniaus teisės ir verslo, Šiaulių kolegijose; Šiaulių, Vilniaus, Kauno technologijos universitetuose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje). Specialiosios paslaugos neįgaliesiems yra taikomos 13 aukštųjų mokyklų. Neįgaliųjų studentų poreikių analizė yra vykdoma 16 aukštųjų mokyklų, karjeros klausimais yra konsultuojama 13 aukštųjų mokyklų, švietimo akcijos neįgalumo temomis akademinei bendruomenei yra organizuojamos tik 3 aukštosiose mokyklose.

Daugelis aukštųjų mokyklų respondentų paminėjo, kad jų aplinka studijuoti žmonėms su judėjimo negalia yra pritaikyta tik iš dalies, t. y. yra įrengti pandusai, pritaikyti sanitariniai mazgai, keletas auditorijų ar fakultetų. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitete yra organizuojamos apskritojo stalo diskusijos neįgaliųjų studentų problemoms aptarti, Vilniaus universitete yra ruošiama prieiga prie elektroninių knygų kopijų regos negalią turintiems studentams. Vilniaus Gedimino technikos universitete neįgaliųjų studentų koordinatoriaus nėra, tačiau šios pareigas kaip papildomas eina kiti darbuotojai. Lietuvos kūno kultūros akademijoje neįgaliesiems organizuojamos sporto ir fizinio ugdymo pratybos.

1 l e n t e l ė.  Sąlygų sudarymas neįgaliesiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose

Paslaugos neįgaliesiems aukštosiose mokyklose

Lietuvos aukštosiose mokyklose yra teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos. Populiariausiomis paslaugomis galima laikyti konsultacijas studijų klausimais – 25 aukštosiose mokyklose, tarpininkavimą tarp neįgalaus studento ir administracijos – 24, studijų plano individualizavimą – 20, egzaminų laiko pratęsimą ir neįgalių studentų kuravimą – 19, studijų medžiagos pateikimą alternatyviu formatu – 16.

Mažiau paplitusi yra konsultavimo karjeros klausimais paslauga, trūksta lankstumo sudarant paskaitų tvarkaraščius, atitinkančius neįgaliųjų poreikius, trūksta paruošiamųjų kursų norintiems studijuoti aukštojoje mokykloje, įgarsintos studijų literatūros, taip pat gestų vertėjo pagalbos ir savigalbos grupių.

Respondentai, pasirinkusieji „kita“, nurodė šiuos variantus: Vytauto Didžiojo universitete yra sudarytos sąlygos palydovams dalyvauti paskaitose ir gyventi kartu bendrabučiuose. Vilniaus pedagoginiame universitete palydovo paslaugas neįgaliajam atlieka bendrakursiai. VšĮ ,,Mažoji teatro akademija“ prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dalyvauja įgyvendinant ,,Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metais programą“. Europos humanitariniame universitete yra sumažintas mokslo mokestis.

Kol kas nė viena Lietuvos aukštoji mokykla neteikia vežimo specialiuoju transportu, palydovo ar skaitovo pagalbos.

2 l e n t e l ė.  Paslaugos neįgaliesiems studentams aukštosiose mokyklose

Atsakomybė už neįgalių studentų reikalų koordinavimą aukštosiose mokyklose

Lietuvos aukštosiose mokyklose neįgaliųjų reikalus koordinuoja ir problemas sprendžia skirtingas pareigas einantys darbuotojai. Pažymėtina, kad 13 aukštųjų mokyklų nurodo, jog už neįgalių studentų reikalų koordinavimą atsakingi yra jų koordinatoriai. 10-yje aukštųjų mokyklų neįgaliųjų problemas sprendžia dekanai, 6-iose – katedrų vedėjai, 4-iose prisideda Studentų atstovybės nariai, 5 aukštosiose mokyklose atsakingo asmens apskritai nėra. Kai kuriose aukštosiose mokyklose yra atsakingų asmenų kiekviename fakultete.

Prie „kita“ variantų buvo minima, kad už finansinės pagalbos teikimą neįgaliesiems yra atsakingi studijų skyrių darbuotojai, o neįgalių studentų reikalus koordinuoja prodekanai, fakulteto administracijos darbuotojai, direktoriaus pavaduotojai, Darbo saugos ir sveikatos skyriaus darbuotojai, Studentų atstovybių nariai.

3 l e n t e l ė.  Atsakomybė už neįgalių studentų reikalų koordinavimą

1 p a v.  Atsakomybė už neįgaliųjų studentų reikalų koordinavimą

Lėšos neįgalių studijų sąlygoms gerinti

Dauguma aukštųjų mokyklų (48 proc.) nurodė, jog studijų sąlygos neįgaliesiems yra gerinamos iš pačios aukštosios mokyklos lėšų. Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis sąlygas gerina 15 proc. aukštųjų mokyklų, Europos struktūrinių fondų – 10 proc., privačių fondų – 4 proc.

Nurodyti buvo ir papildomi finansavimo šaltiniai. Daugelis aukštųjų mokyklų paminėjo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansinę paramą. Marijampolės kolegija yra remiama Marijampolės savivaldybės, Europos humanitarinis universitetas yra remiamas Europos humanitarinių universitetų Pasitikėjimo fondo „European humanities university TRUST FUND“.

2 p a v. Lėšų šaltiniai studentų su negalia studijų sąlygoms gerinti

Sąlygų studijuoti neįgaliesiems vertinimas

21 aukštoji mokykla sąlygas studijuoti neįgaliems studentams vertina vidutiniškai, 9 – gerai (Šiaulių universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, VU Tarptautinio verslo mokykla, Utenos, Klaipėdos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Stasio Šalkauskio, Kauno ir Kolpingo kolegijos), o 3 – labai gerai (Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus verslo ir teisės kolegija, Vakarų Lietuvos verslo kolegija).

Kaip vieną iš didžiausių trukdžių gerinant studijų sąlygas neįgaliesiems aukštosios mokyklos įvardijo lėšų stygių – 62 proc., mažiau svarbi buvo informacija, kaip reikėtų gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems, – 19 proc., o kvalifikacijos stoką – 8 proc.

Planai, susiję su neįgaliųjų problemų sprendimu aukštosiose mokyklose

Siekdamos gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems, aukštosios mokyklos parengė planus, kuriais remdamosi 20  aukštųjų mokyklų ketina vykdyti neįgalių studentų poreikių analizę, 12 ketina pritaikyti aplinką judėjimo negalią turintiems žmonėms, po 8 – pritaikyti aplinką regos negalią turintiems asmenims, organizuoti neįgaliųjų studentų ir aukštosios mokyklos administracijos susitikimą. 5 aukštosios mokyklos ketina pritaikyti aplinką klausos negalią turintiems žmonėms, po 3 – steigti neįgaliųjų studentų koordinatoriaus etatą, taip pat organizuoti mokymus arba konferenciją aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems tema. Vilniaus universitete ketinama kurti darbo grupę, kuri  nagrinėtų neįgaliųjų problemas.

3 l e n t e l ė. Planai, susiję su aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems gerinimu aukštosiose mokyklose

III. Neįgalių studentų informavimas apie studijų galimybes aukštosiose mokyklose

Apie studijas skirtingose Lietuvos aukštosiose mokyklose neįgalieji turi galimybę sužinoti skaitydami aukštųjų mokyklų interneto tinklapius – 31 proc., studijų mugių metu – 27 proc,, specialiuose leidiniuose apie studijų galimybes aukštojoje mokykloje – 19  proc. Informacija nėra teikiama 9 proc. aukštųjų mokyklų. Papildomai buvo nurodytos šios informavimo priemonės: žiniasklaida, individualios konsultacijos, atvirų durų dienos, susitikimai su moksleiviais, informacija telefonu ir kt.

23 proc. aukštųjų mokyklų bando pritraukti neįgalius studentus savo interneto puslapyje skelbdamos informaciją apie galimybes tenkinti specialiuosius neįgaliųjų poreikius. 18 proc. aukštųjų paminėjo, kad informacija yra skelbiama studijų mugėms skirtuose leidiniuose.

Informacijos apie neįgaliųjų studijų ypatumus poreikis

Siekiant gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems, aukštosios mokyklos kaip svarbias įvardija šias paslaugas: specialūs seminarai ir konferencijos, kuriuose būtų nagrinėjami aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems klausimai, – 27 proc., specialūs leidiniai – 24 proc., individualios šios srities specialistų konsultacijos – 20 proc., mokymai, skirti aukštosios mokyklos darbuotojams apie darbą su neįgaliais studentais – 19 proc.

4 p a v. Informacijos apie neįgaliųjų studijų ypatumus poreikis

IV. Neįgaliųjų studentų mobilumas

Erasmus/ Socrates mainų programoje dalyvavo neįgalieji iš 4 aukštųjų mokyklų (Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio universitetai, Vilniaus verslo ir teisės kolegija, VU Tarptautinio verslo mokykla). Iš kiekvienos iš šių aukštųjų mokyklų studijuoti svetur išvyko po vieną neįgalų studentą. Pusė neįgaliųjų turėjo judėjimo sutrikimų, kiti – vidinius sutrikimus.

Į klausimą, kodėl šiais akademiniais mokslo metais studentai nedalyvavo Erasmus/ Socrates studentų mainų programoje, pusė apklaustų respondentų pasirinko atsakymą ,,kita“, kuriame buvo įvardyta, jog „nebuvo išreikštas poreikis“. 11 proc. aukštųjų mokyklų respondentų mano, kad neįgalieji nežino apie tokias galimybes, 8  proc. – aukštosios mokyklos administracija nežino apie studijų sąlygas neįgaliesiems, o 14 proc. neturi nuomonės.

Šiais akademiniais mokslo metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal Erasmus/ Soctares studentų mainų programą studentų su negalia sulaukta nebuvo. 23 proc. aukštųjų mokyklų respondentų mano, jog viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad aukštosios mokyklos nėra pasirengusios priimti neįgalių studentų, 11 proc. paminėjo, kad neįgalieji nežino apie tokias galimybes, 27 proc. respondentų neturėjo nuomonės. Dauguma respondentų pasirinko atsakymą „kita“, kurio dažniausiai pasitaikančios reikšmės buvo dvi: „nebuvo pareikštas poreikis“ ir „nepakankamas informacijos kiekis apie studijų galimybes Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Šiaulių universitetas kaip vieną iš priežasčių išskyrė tinkamo apgyvendinimo vietų trūkumą ir nepakankamą specialiųjų poreikių tenkinimą.

V. Bendradarbiavimas gerinant studijų prieinamumą neįgaliesiems

26 proc. aukštųjų mokyklų atsakė, kad bendradarbiauja su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, sprendžiant neįgalių studentų reikalų koordinavimą (Kauno technologijos, Mykolo Romerio, Šiaulių, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetai, Lietuvos kūno kultūros, Lietuvos veterinarijos akademijos, Marijampolės, Šiaulių, Kolpingo kolegijos). Minėtina, kad visos aukštosios mokyklos bendradarbiauja su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM dėl finansinės paramos neįgaliesiems.

Marijampolės kolegija bendrauja su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, Marijampolės savivaldybe, apskrities administracija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Marijampolės regiono socialinėmis įstaigomis. Kartu dalyvaujama įvairiuose projektuose, stengiamasi padaryti aukštąjį mokslą prieinamesnį neįgaliesiems.

Šiaulių universitetas bendradarbiauja su Šiaulių kolegijos neįgaliaisiais, kartu organizuoja renginius, dalijasi praktine patirtimi.

Mykolo Romerio universitetas – su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokykla. Yra organizuojami susitikimai, pokalbiai, kviečiama į atvirų durų dienas, Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos internato auklėtiniams teikiama materialinė parama.

Vilniaus universitetas bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu: dalijamasi dirbo su neįgaliais studentais, taip pat su Lietuvos studentų sąjunga patirtimi.

Lietuvos kūno kultūros akademija bendradarbiauja su Šiaulių universitetu, Lietuvos paraplegikų asociacija, neįgaliųjų sporto federacijomis, rekreacijos ir sporto klubais. Kartu yra organizuojami ir vykdomi įvairūs rekreacijos ir sporto renginiai skirtingas negalias turintiems asmenims.

Kolpingo kolegija bendradarbiauja su Kolpingo draugija,VDU, KTU, nevalstybinėmis kolegijomis.

Nuotolinių studijų programos

Nuotolinių studijų programos yra įgyvendinamos 17 aukštųjų mokyklų. (Nuotolinių programų sąrašas. Priedas Nr. 1)

5  p a v. Nuotolinių studijų programos

TYRIMO APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS

1.                  2008/ 2009 akademiniais mokslo metais stebimas nežymus neįgaliųjų skaičiaus augimas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

LSS nuo 2005 m. vykdo tyrimus apie neįgaliųjų studentų padėtį Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kiekvienais metais yra gaunami duomenys iš panašaus skaičiaus aukštųjų mokyklų, todėl apklausų duomenys laikytini reprezentatyviais ir lygintinais. (2005/ 2006 – atsakymus pateikė 46 aukštosios mokyklos, 2006/ 2007 – 36, 2007/ 2008 – 41, 2008/ 2009 – 43.)

Remiantis LSS atliktais tyrimas, 2005/ 2006 akademiniais mokslo metais studijavo 530, 2006/ 2007 metais – 640, 2007/ 2008 metais – 915 ir 200/ 2009 metais – 980 neįgalūs studentai (6 pav.). Ryškiausias neįgalių studentų skaičiaus augimas įvyko 2007/ 2008 metais, kai neįgaliųjų skaičius išaugo 43 proc. Nuo 2005 m. neįgalių studentų skaičius išaugo 46 proc.,  nuo praėjusiųjų metų – 7 proc.

6 p a v. Neįgaliųjų studentų skaičiaus kitimas Lietuvos aukštosiose mokyklose

Pažymėtina, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose asmenys dėl savo negalios nėra priimami studijuoti apskritai, pvz.: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje. Pastaroji atsakymą į klausimą apie galimybę studijuoti neįgaliesiems pateikė tokį: „negali studijuoti žmonės su negalia, nes kunigais gali būti tik visiškai sveiki žmonės“.

Palyginti su praėjusiais akademiniais mokslo metais, neįgalių studentų skaičius augo nežymiai. Daugiausia neįgaliųjų studijuoja dieninėse bakalauro studijose. Įdomu pastebėti, jog tarp studijuojančių neįgaliųjų stebima lyčių lygybė, kita vertus, remiantis Statistikos departamento duomenimis, aukštajame moksle yra stebima tendencija, jog aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau moteriškosios lyties atstovių.

Tyrimo duomenimis, neįgaliųjų studentų dalyvavimas akademinės bendruomenės veikloje – daugiau išskirtiniai atvejai nei vyraujanti tendencija, nors sveikintinas ir Lietuvos mastu tampa pastebimas neįgaliųjų dalyvavimas Studentų savivaldose. Skatintina būtų kuo daugiau neįgaliųjų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą dėl aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems gerinimo.

2.            Lietuvoje dar nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri būtų visiškai pritaikyta neįgaliesiems, arba egzistuotų kokybiška ir visaapimanti bei poreikius tenkinanti paslaugų sistema. Kita vertus, yra ganėtinai nemažai aukštųjų mokyklų, kurios aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems gerina sistemingai.

Geras aukštųjų mokyklų sąmoningumo neįgaliųjų poreikiams rodiklis yra aukštųjų mokyklų rūpinimasis pritaikyti fizinę aplinką ne tik judėjimo negalią turintiems, tačiau ir klausos bei regos sutrikimų turintiems žmonėms (Vilniaus, Šiaulių kolegija, Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetai, Lietuvos kūno kultūros akademija ir kt.). Vertintina, kad aukštosios mokyklos pripažįsta turinčios tik iš dalies pritaikytą aplinką ir suvokia tolesnio kismo aukštojo mokslo prieinamumo klausimais reikmes. Taip pat atsiranda vis daugiau pritaikytų kambarių neįgaliesiems studentų bendrabučiuose: 2005/ 2006 mokslo metais tokių buvo 4, o  2008/ 2009 – 10 aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių. Pozityviu aspektu galima laikyti neįgaliųjų koordinatorių etatų steigimą 7 aukštosiose mokyklose.

Daugiau nei pusėje aukštųjų mokyklų vyksta neįgalių studentų poreikių analizė, yra teikiamos specialiosios paslaugos neįgaliesiems, konsultuojama karjeros ir studijų klausimais. Pasigendama švietimo akcijų neįgalumo tematika, o iki šiol egzistuojančios neįgaliųjų studijų problemos įrodo aiškų to poreikį.

3.                  Pastaraisiais metais stebima paslaugų spektro neįgaliesiems plėtros tendencija, tik teikiamos paslaugos yra daugiau konsultacinio/ administracinio pobūdžio. Taip pat, deja, kol kas, siekiant gerinti neįgaliųjų kokybišką įsitraukimą į studijų procesą, vengiama įtraukti daugiau žmonių, įskaitant ir savanorius.

Prieš kelerius metus aukštosiose mokyklose buvo minimos tik skenavimo, tarpininkavimo, informavimo apie studijų galimybes paslaugos. Šiuo metu jau taikomas studijų plano individualizavimas, paskaitų tvarkaraščio sudarymas, atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, egzaminų laiko pratęsimas, studijų medžiagos pateikimas alternatyviu formatu, neįgalių studentų kuravimas.

Mažai paplitusiomis paslaugomis galima laikyti paruošiamuosius kursus norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose, gestų vertėjo pagalba, įgarsintą studijų literatūrą ir savigalbos grupių organizavimą.

Lietuvos aukštosiose mokyklose kol kas dar nėra teikiamos vežimo specialiuoju transportu, palydovo ar skaitovo paslaugos.

4.                  Neįgaliųjų problemoms spręsti yra pradedamas teikti išskirtinis dėmesys.

Didesnį dėmesį neįgaliųjų problemoms rodo išaugęs neįgalių studentų koordinatorių skaičius: šiais metais tokie koordinatoriai paskirti 13 aukštųjų mokyklų (iš jų 7 aukštosiose mokyklose etatai sukurti specialiai).

Pastebėtina, jog daugelyje aukštųjų mokyklų prie neįgaliųjų reikalų koordinavimo prisideda skirtingas pareigas užimantys darbuotojai (dekanai, katedrų vedėjai, kiti administracijos darbuotojai), tačiau nėra aišku, ar tai yra daugiau komandinis darbas, ar pavienis veikimas savose srityse. Studentų atstovybės narių pagalba laikoma itin svariu indėliu, prisidedant prie aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems gerinimo bei populiarinimo.

5.                  Dauguma aukštųjų mokyklų neįgaliesiems prieinamesnį mokslą kuria savo lėšomis. Dalis aukštųjų mokyklų gauna paramą iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Deja, vis dar per mažai pritraukiama paramos ir lėšų iš privačių fondų ar kitų alternatyvių finansavimo šaltinių. Esant tokiai situacijai, aplinkos infrastruktūros gerinimas ir (ar) paslaugų sistemos kūrimas yra atidedamas „geresniems laikams“.

6.                  Dauguma aukštųjų mokyklų studijų sąlygas vertina vidutiniškai. Labai geros sąlygos, anot pačių aukštųjų mokyklų, yra sudarytos Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus teisės ir verslo ir Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje. Iki šiol didžiausiu trukdžiu gerinant auštojo mokslo prieinamumą yra laikomas lėšų stygius, o ne tokia svarbiu yra laikomas informacijos, kaip reikėtų gerinti sąlygas, trūkumas ar kvalifikacijos stoka.

Šiuos duomenis galima interpretuoti dvejopai: lėšų stygius yra objektyvus faktas ir nuolatinė daugelio valstybinių institucijų ar nevyriausybinių organizacijų būsena. Taigi, išlieka klausimas, kiek veiksmingas yra toks argumentavimas, nes jis iš esmės neskatina problemų sprendimo.

Nepaisant trukdžių, daugelis aukštųjų mokyklų turi įvairaus pobūdžio planų, kaip ateityje gerinti aukštojo mokslo prieinamumą. Aukštosios mokyklos ketina vykdyti arba vykdo neįgaliųjų poreikių analizę, ir svarbu, jog šia stadija nesibaigtų visos iniciatyvos arba, kad tai nebūtų vienintelė veikla. Kai kurios aukštosios mokyklos ketina pritaikyti aplinką judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems asmenims, steigti neįgaliųjų koordinatoriaus etatą, organizuoti neįgaliųjų studentų susitikimus su administracija ir kt.

7.                  Neįgalieji apie studijų galimybes Lietuvos aukštosiose mokyklose gali sužinoti iš įvairių šaltinių: interneto tinklapių, studijų mugių metu, specialių leidinių, per atvirų durų dienas, taip pat kai kuriose aukštosiose mokyklose neįgalūs moksleiviai bei jų tėvai yra konsultuojami individualiai. Nors informacija yra pateikiama įvairiomis formomis, ne visos aukštosios mokyklos išnaudoja šias informacijos sklaidos galimybes.

Kadangi sąlygos studijuoti neįgaliesiems yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis aukštąją mokyklą, turėtų būti skiriamas itin didelis dėmesys bei pateikiama išsami informacija apie paslaugas bei aplinkos pritaikymą. Pastebima, kad kai kurios aukštosios mokyklos, net ir turėdamos puikias sąlygas neįgaliesiems studijuoti (sukurtas panaudojus dideles finansines investicijas), neišnaudoja šio potencialo dėl neapdairumo ar nežinojimo apie sklaidos svarbą ir efektyvumą.

8.                  Siekiant aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems procesą vykdyti efektyviai ir kokybiškai, aukštosioms mokykloms yra reikalingos tam tikros kompetencijos: specialūs seminarai ir konferencijos, kuriose būtų nagrinėjami aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems klausimai, specialūs leidiniai, individualios šios srities specialistų konsultacijos bei mokymai, skirti aukštosios mokyklos darbuotojams apie darbą su neįgaliaisiais studentais.

9.                  Neįgaliųjų dalyvavimas Erasmus/ Socrates mainų programoje turėtų būti skatinamas, o Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios yra pritaikytos neįgaliesiems ir teikiančios įvairias paslaugas, turėtų skelbtis kaip palankios jiems, sudominti ir pritraukti studijuoti kuo daugiau neįgalių studentų iš kitų šalių.

Tyrimas parodė, kad Erasmus/ Socrates studentų mainų progaramoje dalyvavo labai nedidelis studentų skaičius – 4, kurie turėjo judėjimo ar vidinių sutrikimų. Visi studentai buvo iš skirtingų aukštųjų mokyklų. Galima būtų išskirti pakankamai daug priežasčių, kodėl yra toks pasyvus neįgaliųjų dalyvavimas šioje mainų programoje, pavyzdžiui: tokio pobūdžio praktikos stoka arba mainų programos nepakankamas viešinimas, taip pat trūkumas pritaikytų užsienio aukštųjų mokyklų.

Atvykusių studijuoti pagal Erasmus/ Socrates mainų programą nebuvo, ir, daugelio aukštųjų mokyklų respondentų nuomone, tokios situacijos priežastys yra šios: aukštosios mokyklos nėra pasirengusios priimti neįgalių studentų, neįgalieji nežino apie tokias galimybes arba tiesiog nereiškia poreikio.

10.              Gerinant aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems, tarpusavyje ir su nevyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiauja tik 10 aukštųjų mokyklų.

Dažniausiai bendradarbiaujama įgyvendinant projektus, organizuojant šventes, teikiant paramą.  Norint užtikrinti kuo geresnes studijų sąlygas neįgaliesiems, bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis gali palengvinti šį procesą, nes tokiu būdu yra sutelkiami bendri ištekliai, dalijamasi patirtimi.

11.              Nuotolinės studijos galėtų būti puiki galimybė sunkesnę negalią turintiems asmenims pradėti ar tęsti studijas, nes dabartinės sąlygos neįgaliesiems aukštosiose mokyklose nėra tinkamos studijuoti ypač sunkias negalias turintiems asmenims. Tyrimo rezultatai parodė, jog 14 aukštųjų mokyklų siūlo nuotolinių studijų programas (Priedas Nr. 1).

Priedas Nr. 1.

Nuotolinės studijų programos Lietuvos aukštosiose mokyklose