Socialinių mokslų fakultetas įkurtas 2007 metų pradžioje. Pirmasis fakulteto dekanas doc.dr. V.Senkus. Jis vadovavo nuo įkūrimo iki 2010 m. Dabar Fakulteto dekanas yra doc.dr. Vytas Navickas. Fakultetą sudaro Ekonomikos, Sociologijos ir politologijos bei Filosofijos katedros. Savarankiško fakulteto sukūrimą lėmė studijų programų specifika, išaugusi akademinio bei mokslinio darbo apimtis.
Šiandien Socialinių mokslų fakultete dirba apie 50 profesorių ir docentų, turinčių gerą profesinį pasirengimą. SMF studijuoja apie 1500 studentų nuolatinėse ir ištęstinėse studijose. Ištęstinėse studijose patogu studijuoti užsienyje ar toliau nuo Vilniaus gyvenantiems arba dirbantiems studentams, nes yra galimybė lankyti paskaitas ir egzaminus pagal individualų studijų planą.
SMF vykdo įvairias bakalauro ir magistrantūros studijų programas.
Galima įgyti tokius bakalauro laipsnius:
politikos sociologijos;
taikomosios sociologijos;
ekonomikos;
filosofijos;
paslaugų verslo administravimo.
Kartu su šiais bakalauro laipsniais įgyjama ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
2011 m. pavasarį Studijų kokybės vertinimo centras ir Švietimo ministerija patvirtino naują studijų programą Paslaugų verslo administravimas ir 2011 m. rudenį priimti pirmieji studentai. Baigusieji šią studijų programą įgis
paslaugų verslo administravimo bakalauro laipsnį.
Magistrantūroje galima įgyti tokius magistro laipsnius:
verslo ir vadybos;
filosofijos;
ugdymo sociologijos.
Fakultete vykdomuose projektuose bei mokslinėje veikloje aktyviai dalyvauja ne tik dėstytojai, bet ir studentai, kartu su kitų Lietuvos bei užsienio šalių mokslininkais bei socialiniais partneriais. Studentai turi galimybę išvykti dalinėms studijoms į kitus Europos universitetus.
Studijuoti galima valstybės arba savo lėšomis. Mokėjimų už studijas grafikas lanksčiai pritaikomas prie studentų galimybių.
Mūsų turima informacija, baigę studijas SMF fakulteto absolventai sėkmingai Lietuvoje ir užsienyje dirba įvairiose srityse: švietimo įstaigose, versle, moksle, valstybės valdymo bei tarptautinėse institucijose, kitur.
Ekonomikos katedros ištakos siekia dešimtmečius. Tačiau dabartiniu pavadinimu katedra pradėjo veiklą 1992 m. Nuo pat katedros įkūrimo iki 2010 metų katedrai vadovavo prof. dr. P. Stankevičius, trumpai katedrai vadovavo doc. dr. V. Navickas, dabar l.e.p. doc. dr. R. Stankaitis.
Katedros veikla iki 1997 m. buvo orientuota į Ekonomikos žinių sklaidą kitų LEU katedrų ir fakultetų studijų programose studijuojantiems studentams. Esminis pokytis katedros raidos istorijoje buvo 1997 m., kai buvo akredituota Ekonomikos ir verslo pagrindų bakalauro studijų programa, už kurios vykdymą buvo tiesiogiai atsakinga Ekonomikos katedra. 2010 m. gruodžio mėn. tarptautinė ekspertų komisija pripažino šią studijų programą kaip atitinkančią studijų proceso reikalavimus. Programa skirta rengti ekonomikos bakalaurus ir suteikti ją baigusiems taip pat mokytojo kvalifikaciją. Ekonomikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteikia puikias karjeros galimybes privačiame versle ar valdžios institucijose, o ekonomikos ir verslo mokytojo kvalifikacija suteikia absolventams galimybę dirbti ekonomikos mokytojais bendro lavinimo ir profesinėse mokyklose. Tokie mokytojai gali tinkamai formuoti moksleiviams reikiamas verslumo savybes.
Dar vienas ryškus pokytis katedros istorijoje buvo 2009 m., kai buvo sėkmingai akredituota katedros parengta II pakopos (magistrantūros) Švietimo įstaigų vadybos ir administravimo studijų programa. 2011 m. pavasarį šią studijų programą baigė pirmoji magistrantų laida, kuriems bus suteiktas vadybos ir verslo magistro kvalifikacinis laipsnis.
2011 m. pradėta realizuoti nauja bakalauro studijų programa Paslaugų verslo administravimas. Baigusieji šią studijų programą įgis paslaugų verslo administravimo bakalauro laipsnį ir galės dirbti įvairiose paslaugų verslo įmonėse (bankai, draudimo, logistikos, transporto, investicinių paslaugų ir kt.), Lietuvos ir ES valdžios institucijose
Katedros programos populiarios tarp Lietuvos abiturientų. Per visus kursus dieninėse (nuolatinėse) ir ištęstinėse(neakivaizdinėse ir vakarinėse) šiuo metu studijuoja apie 1000 studentų. Baigę studijas studentai sėkmingai dirba įvairiose srityse. Net ekonomikos nuosmukio metais, kai apie 15 proc žmonių Lietuvoje neteko darbo, tarp baigusių šias studijas darbo neturėjo vos 1,5 proc.
Tokį gerą parengimas darbui lėmė pačių studentų ryžtas ir puikių dėstytojų sugebėjimas perteikti dalykų žinias.
Daug metų katedroje dirba - akad. A. Gaižutis, prof. A. V. Rutkauskas, doc. K. B.Paulavičius, doc. V. Lukoševičius, doc. R. Dužinskas, doc. R. Stankaitis, doc. S. Stanaitis, doc. A. Visockas, doc. L. Degėsys, doc. V. Navickas. Aktyviai katedros darbe įsijungė akad. A. Buračas, dr. R. Šadžius, doc. A. Ignotas, prof.R. Želvys,dr. K. Gečas, prof. J. Vijeikis.
Katedra turi ilgametes veiklos tradicijas - katedros profesoriai, docentai, lektoriai ir asistentai nuolat aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, konferencijose. Didelio populiarumo susilaukė katedros rengiamas kasmetinis mokslinis leidinys, skirtas aktualioms ekonomikos ir socialinės raidos problemoms nagrinėti.
Sociologijos ir politologijos katedra. Ji buvo įkurta 1989 m., pavadinta Politologijos katedra, 1991 m. pavadinta Politologijos ir sociologijos, o vėliau - Socialinių mokslų katedra. Nuo 2007 m. įkūrus Socialinių mokslų fakultetą katedra pavadinta Sociologijos ir politologijos katedra. Katedrai nuo jos įsikūrimo iki 2011 m. rugsėjo mėn. vadovavo doc. dr. Vladas Senkus, dabartiniu metu - dr. Elena Kocai.
Katedroje yra kuruojamos šios studijų programos:
Politikos sociologija. Studijų metu įgysite žinių apie žmonių, grupių socialinį ir politinį elgesį, visuomenų socialinius procesus bei problemas, sociologinių tyrimų metodus ir duomenų analizės būdus. Gebėsite organizuoti ir atlikti sociologinius tyrimus, analizuoti socialines ir politines problemas, ieškoti jų sprendimo būdų bei kurti žinias, įgalinančias formuoti kokybišką socialinę ir politinę aplinką.
Ši programa skirta siekiantiems dirbti valstybės valdymo ir politinėse institucijose, reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose, politinių tyrimų centruose, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūrose. Be to, progimnazijose, gimnazijose, vidurinėse, profesinėse ir specialiosiose mokyklose galėsite dirbti Pilietiškumo pagrindų, Sociologijos ir Teisės kiekvienam dalykų mokytojais.
Yra nuolatinės (trukmė 4 metai) ir ištęstinės (trukmė 5,5 metų) studijos, kurios organizuojamos pagal lankstų grafiką, kuris leidžia jas suderinti su darbu ar kita veikla.
Taikomoji sociologija. Naudodamiesi fundamentaliais ir taikomaisiais mokslinių tyrimų pasiekimais ir metodais gebėsite analizuoti ir vertinti socialinius reiškinius, procesus bei teikti rekomendacijas probleminiams klausimams spręsti; mokėsite praktiškai atlikti socialinių reiškinių ir procesų kiekybinę ir kokybinę analizes bei jų pagrindu identifikuoti socialinę realybę, pokyčius ir jų poveikį individams, bendruomenėms, socialiniams institutams. Programa orientuota į tiriamosios analitinės veiklos gebėjimus, siekiant parengti darborinkoje paklausius profesionalus. Daug dėmesio skiriama sociologinių ir rinkos tyrimų organizavimui, atlikimui bei duomenų analizei. Greta sociologijos dalykų studentams suteikiama galimybė įgyti kitos krypties žinių: iš ekonomikos, vadybos, rinkodaros, lyderystės.
Taikomosios sociologijos bakalauro laipsnis suteikia galimybę dirbti valstybinėse, viešojo sektoriaus institucijose bei privačiose įstaigose ir įmonėse, nebyriausybinėse organizacijose: socialinių tyrimų centruose; viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų institucijose; viešojo administravimo struktūrose; mokymo bei švietimo įstaigose; reklamos ir viešųjų ryšių agentųrose, kitur.
Yra nuolatinės (trukmė 3,5 metų) ir ištęstinės (trukmė 5 metai) studijos.
Ugdymo sociologijos magistro studijos (nuolatinės formos, trukmė 2 metai) suteikia galimybę studentams gilintis į ugdymo ir švietimo sričių sociologinį vertinimą, susiformuoti specialius gebėjimus atliekant šių sektorių tyrimus, kurių paklausa nuolat auga.
Sociologijos ir politologijos katedra yra viena iš tų LEU katedrų, kuri per savo studijų programas, organizuojamas konferencijas ir skelbiamas monografijas, straipsnius skleidžia fundamentines bei instrumentines žinias apie kintantį, prieštaringomis trajektorijomis pasižymintį globalųjį pasaulį ir, žinoma, - apie jo struktūrinį elementą: lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę.
Reikšmingus mokslinius tyrimus atlieka katedros dėstytojai. Paminėtinos prof. habil. dr. V. Pruskaus naujausios monografijos - "Tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba", "Smurto fenomenas mokykloje", "Prostitucijos fenamenas: gatvės prostitucija Lietuvoje". Pažymėtina, kad prof. habil. dr. R. Grigas parengė ir išleido keletą monografijų, skirtų lietuvių tautos ir valstybės socialinės organizacijos tyrinėjimams. Už tai jam buvo skirta Lietuvos Mokslų Akademijos Nacionalinė premija, jis buvo išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu. Paminėtinos prof. habil. dr. A. Gaižučio monografijos - „Estetika taip tobulumo ir mirties" 2004 m., „Daugiaveidis elitas“ 2008 m.; prof. habil. dr. R. Grigo sudarytos monografijos „Tautinės tapatybės dramaturgija“, „Tautiškumas ir pilietiškumas“ Atskirtis ar dermė? 2007 m. Reikšmingi ir kitų dėstytojų darbai - moksliniai straipsniai, metodinės priemonės (prof. dr. V. Grincevičienės, doc. dr. D. Milevičienės, dr. E. Kocai, doc. dr. T. Tamošiūno, lekt. S. Matakaitės, lekt. S. Ignatavičiaus, lekt. G. Bužinsko ir kt.).
Prie Sociologijos ir politologijos katedros nuo 2007 m. iki 2012 m. savo veiklą plėtojo Sociologijos ir politikos tyrimų centras (vadovas prof. habil. dr. V. Pruskus). Šio centro mokslinių interesų sritys buvo Lietuvos sociologijos bei politinės minties raidos ir raiškos, švietimo reformos vyksmo, vertybių bei socialinės komunikacijos tyrinėjimai. Centras teikė metodinę ir dalykinę paramą bakalaurams ir magistrantams, rengiantiems sociologijos ir politologijos krypties baigiamuosius darbus. Dabartiniu metu centro veiklą parėmė katedra - atlieka tyrimus, kaupia metodinę, mokslinę medžiagą, teikia paramą studentams ir kt.
Filosofijos katedra, įkurta 1954 metais ilgą laiką funkcionavo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto sudėtyje ir tik nuo šių, 2007 metų ji ėmė priklausyti naujai susikūrusiam Socialinių mokslų fakultetui. Filosofijos katedra, remdamasi VPU statutu, kelia tikslą rengti aukštos kvalifikacijos ir kultūros filosofus, filosofijos ir etikos mokytojus, pasirengusius dirbti dinamiškai besivystančioje Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje, kitose mokslo, kultūros ir valstybinėse įstaigose, teikti kvalifikacinį bakalauro laipsnį. Atsižvelgiant į filosofijos ir etikos mokytojų poreikį 1996 metais prie Filosofijos katedros buvo įsteigta magistrantūra. Jos tikslas - filosofijos krypties aukštos kvalifikacijos filosofų teoretikų, turinčių magistrų laipsnius, bei bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų filosofijos ir etikos mokytojų bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų filosofijos dėstytojų rengimas. Be šių keliamų tikslų, filosofijos katedra turi galimybę rengti mokslininkus, teikti mokslinį daktaro laipsnį ir pedagoginius docento, profesoriaus mokslo vardus, kelti filosofijos, etikos mokytojų pedagoginę kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti.
Įsikūrus Socialinių mokslų fakultetui, Filosofijos katedrai vadovauja doc. dr. Liutauras Degėsys, ne tik daugelio etikos vadovėlių autorius, bet ir žinomas Lietuvoje poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas
Filosofijos specialybės studentai turi galimybę klausyti žinomiausio Lietuvoje filosofo, akademiko habil. dr. Arvydo Šliogerio skaitomų originalių filosofijos kursų; vadovėlių, monografijų ir literatūrinių esė autorės dr. Jūratės Rubavičienės (Baranovos).
Baigusieji bakalauro studijų programą gali dirbti bendrojo lavinimo mokyklose filosofijos ir etikos mokytojais, įvairių valdžios struktūrų konsultantais, švietimo ir kultūros įstaigų administratoriais, tęsti studijas filosofijos, etikos, edukologijos, teisės ar politinių magistratūrose.
Nuo 2007-2008 mokslo metų pradėta vykdyti filosofijos studijų programos specalizacija. Trečiame kurse filosofijos studentai gali pasirinkti vieną iš dviejų specializacijų: 1) Socialinė ir politinė filosofija. Čia bus analizuojamos socialinių ir politinių mokslų sritys, bus mokomasi identifikuoti ir spręsti aktualias visuomenės problemas; 2) Praktinė filosofija. Šios specializacijos tikslas – parengti įvairiapusį – socialinio, politinio ir ekonominio gyvenimo sritims tinkantį filosofą konsultantą.
Taip pat pradėta vykdyti atnaujinta filosofijos magistro studijų programa - Šiuolaikinė filosofinė antropologija. Jos tikslas – rengti plataus profilio humanistikos kritikus, gebančius filosofiškai vertinti bendruomenės kultūros ir socialinių pokyčių ypatybes, bendradarbiauti su kultūrine spauda, leidyklomis, redakcijomis, taip pat galinčius konsultuoti socialinius darbuotojus ir kitus švietimo įstaigų specialistus egzistencinės savivokos ir moralės filosofijos klausimais.
Filosofijos katedros darbuotojai ne tik rūpinasi, kaip geriau parengti ir sudominti studijuojančius filosofiją, tačiau aktyviai reiškiasi akademinėje veikloje bei visuomeniniame gyvenime. Kasmet paskelbiama daug mokslinių publikacijų prestižiniuose žurnaluose, aktyviai reiškiamasi šalies ir užsienio konferencijose, skaitomos paskaitos ir vedami autoriniai seminarai mokytojams įvairiose kvalifikacijos kėlimo institucijose. Nuo 2000 m. metų buvo išleista daugiau nei dešimt vadovėlių ir mokymo priemonių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms, parašytos septynios monografijos ir kiti mokslo populiarinimo darbai. Katedros darbuotojai itin aktyviai dalyvauja įvairių periodinių ir tęstinių Lietuvos ir užsienio mokslo leidinių redakcinėse kolegijose, yra daugelio akademinių ir edukacinių organizacijų ir centrų nariai, ekspertai, prezidentai. Taip pat yra kviečiami pristatyti savo kūrybą ar išsakyti savo požiūrį žinomose radijo ar televizijos laidose. Nemažai katedros narių yra stažavęsi garsiuose užsienio (Italijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, JAV, Bulgarijos) universitetuose ir šių naudingų stažuočių pagrindu parengę aktualius, šiuolaikinius kursus.
Filosofijos katedra taip pat leidžia tęstinį metinį recenzuojamą leidinį "Žmogus ir žodis". 2006 metais žurnalas “Žmogus ir žodis”, kurio redaktorius yra Filosofijos katedros docentas Dalius Jonkus, pateko į The Philosophers Index Lietuvos mokslo tarybos (LMT) patvirtintų tarptautinių bazių sąrašą.
Studentų gyvenimas
Socialinių mokslų fakulteto studentai turi neblogas studijų bei gyvenimo universitete sąlygas. Fakulteto administracija, katedros ir auditorijos yra antruosiuose universiteto rūmuose. Patalpos atremontuotos, didžiosiose amfiteatrinėse auditorijose įrengta moderni garso ir vaizdo aparatūra. Rūmuose yra biblioteka, į kurios skaityklą galima užeiti net ir pertraukų metu. Čia pat yra ir valgykla. Rūmuose yra koplyčia, kur galima susikaupti tyloje dvasiniams apmąstymams, čia aukojamos ir mišios.
Daugelį savo studijų ir gyvenimo fakultete problemų sprendžia patys studentai. Išsirinkę atstovus, skirsto vietas bendrabučiuose, rūpinasi tvarka ir buities sąlygomis. Studentų atstovai dalyvauja universiteto Senato, fakulteto tarybos posėdžiuose.
Studentų atstovybė fakultete organizuoja filosofijos, ekonomikos ir socialinių mokslų specialybių dienas, per kurias studentai gali savo teorines žinias pritaikyti praktiškai, prekiaudami „firmose" ar kurdami „partijas". Į organizuojamus renginius studentai kviečia daug garbingų svečių - seimo narių, ministrų, įžymių visuomenės veikėjų.
Studentai glaudžiai bendradarbiauja su dėstytojais ne tik paskaitų ar seminarų metu auditorijose. Dėstytojai dalyvauja įvairiuose studentų renginiuose, kurių metu gali vertinti savo dėstytojų darbą. Filosofijos katedros vedėjas doc. dr. Liutauras Degėsys Lietuvos studentų Atstovybių Sąjungos surengtuose rinkimuose pelnė vieno iš geriausių dėstytojų vardą Lietuvoje. O Socialinių mokslų fakulteto prodekanas doc.dr. Vytautas Lukoševičius pelnė apdovanojimą už žmogišką šilumą santykiuose su studentais.
Studentų atstovybės veikla neapsiriboja vien universitetine veikla. Studentai bendradarbiauja su Utenos vaikų globos namais, organizuoja susitikimus su šių namų auklėtiniais, bendrus renginius.