Naudingos vaistažolės

Renata Bieliavska

Vaistažolės - patys pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Lietuvių liaudies medicina gydymui naudojo daugiau kaip 500 vaistinių augalų. Vilniaus kraštas ypač turtingas vaistažolių įvairove. Todėl būtent šiame krašte susiformavo iki šių dienų neišnykęs verslas - rinkti vaistažoles pardavimui. Jau XVIII a. Vilniuje, Katedros aikštėje, vėliau - prie Šv. Jono bažnyčios vykdavo dideli vaistažolių turgūs.

1

Švenčionių vaistininkas Taraseiskis pradėjo supirkinėti vaistažoles, gaminti iš jų mišinius bei jais sėkmingai prekiauti. 1883 m. šis farmacininkas-verslininkas Švenčionyse pastatė nedidelę įmonėlę - fabriką, kurį pavadino "Fabryka ziol leczniczych Taraseiski i Synovie". Jis užveisė ir vaistažolių auginimo plantaciją. Gamyba ir prekyba vystėsi, augo. 1924 m. atsirado konkurencinė firma "Abramovič i Gromov", kuri per 14 aršios konkurencinės kovos metų vaistažolių verslą perėmė į savo rankas, dar labiau jį išplėtė. Išlikę istoriniai šaltiniai teigia, kad ši firma prekiavo su 30 užsienio šalių, metinė produkcija siekė 1500 tonų.

Tačiau prasidėjęs II-asis pasaulinis karas firmos veiklą sutrikdė, o 1940 m. ji buvo nacionalizuota. Negailestingi istorijos vėjai griovė valstybes, žmonių likimus. 1944 metų liepos mėnesį vokiečiai, traukdamiesi iš Švenčionių, fabriką sudegino. Pokario metais fabriko atgimimas buvo ilgas ir sunkus. Jis, kaip savistovi įmonė, atgimė tik 1952 m. 1955 m. pradėjo veikti pirmasis vaistažolių fasavimo cechas, 1960-aisiais pastatytas naujas gamybinis pastatas. 1962 m. perdirbta jau 242 t vaistažolių. Per sekančius 20 metų pajėgumas išaugo daugiau negu dvigubai - 1982 metais perdirbta jau 542 t vaistažolių, išfasuota 427 tonos arbatų. Išaugus gamybai pradėjo trūkti žaliavų, todėl 1966-1988 metais buvo stiprinama žaliavų supirkimo tinklo materialinė bazė - statomi sandėliai ir supirkimo punktai. Tačiau gamybinis fabriko plotas neaugo - 1990 metais, kaip ir 1966-siais jis buvo toks pats 750 kv.m. Tokioje pat apverktinoje padėtyje buvo ir gamybinė įranga - susidėvėjusi fiziškai ir pasenusi morališkai.Tuo metu fabrikas buvo vienintelė tuometinės Sovietų Sąjungos įmonė, gaminusi gydomąsias arbatas. Dėl menkų gamybinių pajėgumų ji negalėjo patenkinti milžiniškos paklausos. Todėl tuometinė Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė fabriką rekonstruoti ir išplėsti. Fabriko rekonstrukcija pradėta 1991 metais, tačiau politiniai- ekonominiai pokyčiai šalyje iki šiol neleido jos užbaigti. 2000 m. balandžio mėnesį įmonę įsigijo kompanija "VIP Progres", įeinanti į Vision International People Group sudėtį, kuri stengiasi rekonstrukciją kuo greičiau užbaigti ir išplėsti gamybą.

Nuo V amžiaus Anglijoje irgi buvo garsūs vienuolių ir abatijų vaistažolių ir prieskoninių žolių daržai.. Archeologai ir botanikai, tyrinėdami buvusių vienuolynų griuvėsius, renka informaciją.   Išsiaiškinta, kad paprastas raugerškis ir mirta, buvo naudojami paskaninti alų. Dažnai prie buvusio vienuolyno sienų ir dabar auga špinatai, česnakai, blakinės kalendros, valerijonai. Auginti ir raudonieji bijūnai, tiktai dar ne kultūriniai. Manoma, kad jų sėklos “išgydydavo” vienuolius nuo melancholiškų svajonių.   Nustatyta, kad vienuoliai valgė virtus jaunus raudonųjų valerijonų lapus. 

Kalendra buvo aprašoma kaip labai blogą kvapą skleidžianti žolė, bet prinokusios aromatingos jų sėklos buvo naudojamos įvairiems valgiams pagardinti bei gydymui: sėklos buvo kramtomos, kad pagerėtų virškinimas. Buvo žinoma ir viena seniausių vaistažolių - kietis, kuris padėdavo nuo žarnyno pūtimo. Prie senų vienuolynų randami laukinių salierų, dabartinių salierų protėvių. Jie irgi naudoti medicinos tikslams. Be to, stiprus jų kvapas panaikindavo alkoholio kvapą.  Krapai naudoti skrandžio susirgimams gydyti bei kūdikiams nuo vidurių pūtimo.

Norėčiau aprašyti pagrindines vaistažoles, kurios auga Lietuvos kaimuose. Jos aptinkamos ir Trakų rajone, Aukštadvaryje.

Šalavijas - daugiametis, dvimetis arba vienmetis augalas - puskrūmis, 25-50 cm aukščio stipriomis šaknimis, pusiau sumedėjęs, žydi gegužės- liepos mėn., kartais net iki šalnų. Lapai priešiniai, smailūs su koteliais, plaukuoti, apatinė pusė su tinkliškai išsiraizgiusiomis gyslelėmis.

     Paplitęs visame pasaulyje Jų yra net apie 700 rūšių, Lietuvoje žinomos devynios. Žiedai melsvai ir rausvai violetiniai, balti. Mūsų sąlygomis sėklos nesubręsta. Šalavijas mėgsta šilumą ir saulę, pakantus sausrai, tačiau jautrus net ir ne dideliam drėgmės pertekliui. Žiemą viršžeminė dalis apmiršta, pavasarį atauga. Pievinis šalavijas paplitęs Europoje, pas mus auga prie Nevėžio, taip pat užliejamose pievose.

Vaistinis šalavijas kilęs iš Pietų Europos, savaime auga Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Kryme, Lietuvoje augina sodininkai bei botanikai. Darželinis šalavijas - daugiametis, labai dekoratyvus, užauga iki 70 cm aukščio, kilęs iš Pietų Amerikos.

     Vaistinį šalaviją verta auginti savo sodo sklypelyje. Jo labai malonus, aromatingas kvapas, lapai turi daug eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų, vitamino B¹. Šalaviją, rudenį gerai apmulčiavus, nešaltą žiemą galima išsaugoti. Jis gali augti kaip dekoratyvinis krūmelis darželyje.

     Dauginamas sėklomis, kerais bei ūgliais. Sėklos daigios 2-5 metus. Sėjama anksti pavasarį į dėžutes, arba vėliau tiesiai į dirvą. Sėjinukai pirmais metais auga silpnai, antraisiais - išsišakoja, stiebas pradeda medėti, pražysta antrais-trečiais metais. Vienoje vietoje gali augti 4-6 metus. Kas pavasarį šalaviją reikia atjauninti, nupjaustyti sumedėjusias šakeles, paliekant 5 cm stiebelį virš žemės. Tręšti šalaviją galima srutomis (santykiu 1:10) arba kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.

     Lapai renkami 2-3 kartus per vasarą, pirmą kartą pradedant žydėti, paskutinį - rugsėjo mėnesį. Pirmą kartą renkant, skinami apatiniai lapai, paskutinį - visi, net viršūnėlės.

Augalo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia būti sveikam. Šalavijas vartojamas vaistams ir kosmetikoje. Tai priemonė burnos ertmės, gerklės uždegimams gydyti, tinka skalavimams. Šalavijo nuoviro pavilgai gali būti dedami ant sužeistos vietos. Taip pat vartojami skaudant dantims, nuo dantenų uždegimo, nuo plaukų slinkimo, galima mirkyti prakaituojančias kojas.

Medetka - tai vaistinis, dekoratyvinis ir prieskoninis augalas, - ir gėlė, ir vaistažolė , ir prieskonis. Vienmetis, 30-50 cm aukščio,  žydintis nuo birželio iki spalio mėn. paprastais ir pilnaviduriais, geltonais ir oranžiniais žiedais. Pilnavidurė forma - tamsiai oranžiniais žiedais yra vertingesnė, todėl, norint jos turėti, išskiname šviesius ir nepilnavidurius žiedus,- jūsų sklype užsisės ir dauginsis ta, kurią palikote.

Auga visokiose dirvose, bet mėgsta saulėtą vietą. Saulėje auganti medetka žydi ryškesniais žiedais, juose - daugiau karotino. Žiedai renkami visą vasarą kas 2-3 dienas, vėliau rečiau, skinant augalas šakojasi, formuodamas dar daugiau žiedų. Džiovinama paskleidus. Žaliava turi daug eterinių aliejų, karčiųjų ir dažančių medžiagų, - galima dažyti tekstilės gaminius.   

Medetką verta auginti sodo sklypelyje ir turėti jos savo namų vaistinėlėje. Ji turi antiseptinių ir priešuždegiminių medžiagų. Sakoma, kad žydinčios medetkos nemėgsta kolorado vabalai. Todėl, gerai, kai medetka yra šalia bulvių lauko.   

Vandenine medetkos žiedų ištrauka galima valyti riebų inkštiruotą veidą, - sutraukia poras, tonizuoja odą, trinti galvą, - padeda slenkant plaukams bei esant pleiskanoms. Galima skalauti burnos ertmę nuo stomatito, pamasažuoti dantenas, esant uždegimui, plauti pūlingas žaizdas, dėti kompresus, nusideginus. 

Medetką galima naudoti ir maistui: jos žiedai turi eterinių aliejų, organinių rūgščių, baltymų, vitamino C ir karotino. Šviežiais, o dar geriau džiovintais žiedais galima užtaisyti sriubas bei padažus, galima dėti į mėsos troškinius, salotas.

Vaistinė ramunėlė .Visi pažįstame vaistinę ramunėlę, vienmetį kvepiantį, 30-40 cm žolinį augalą, žydintį nuo gegužės iki rugpjūčio baltais liežuviniais žiedeliais. Naudinga ir bevainikė ramunė, kurios žiedai gelsvi, vamzdiški.

     Vaistinės ramunėlės auga visur - laukuose, pakelėse. Renkamos žiedų kepurėlės be kotelių 4-6 kartus per vasarą, kai ramunėlių liežuviški žiedai yra gulsčioje padėtyje, o vamzdiški tik pradeda žydėti.

Jei darže jos neturime, lengva įsiveisti. Laukuose galima susirasti baigiančių žydėti ramunėlių ir surinkus žiedų galvutes, rudeniop jas pasėti. Nuo to laiko turėsite jų visą laiką, - sudygs pačios.

     Ramunėlės turi eterinių aliejų (todėl jų nereikia virinti, o tik užplikyti), vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų, vartojamos arbatoms, nuovirams, ir net likerių gamybai. Ji stimuliuoja medžiagų apykaitą, stabdo odos senėjimą, stiprina plaukus, gydo egzemas, turi priešuždegiminių ir dezinfekuojančių savybių.

     Daugelis žino, kad ramunėlių nuoviru išplauti plaukai gražiai blizga (2-4 valgomi šaukštai sausų žiedų užpilami 0,5 arba 1 litru karšto vandens, palaikoma 5-10 min ir nukošiama), o šviesiaplaukėms, kad plaukai būtų auksinės spalvos reikėtų ruošti daugiau koncentruotą tirpalą (100-200 g žaliavos tam pačiam kiekiui vandens).

     Vaistinės ramunėlės turėtų būti kiekvienoje namų vaistinėlėje, nes tai ir gydomoji priemonė, gerinanti virškinimą, suskaudus pilvui, viduriuojant, skaudant gerklei. Persideginus saule, šilti ramunėlių ištraukų pavilgai nuramina skausmą, padeda ir pavargusioms akims, tinka plauti žaizdas.

Mėta, arba pipirmėtė - 30-100 cm aukščio, kvepiantis daugiametis augalas. Mėtų arbata visų mėgstama, stiprina skrandį, kelia apetitą, reguliuoja virškinimą, ramina nervus, numalšina net smarkų galvos skausmą, (jį sumažinti galima ir uždėjus lapus ant kaktos). Jei bėga kraujas iš nosies, mėtos lapai, įdėti į nosį, jį sustabdo. “Mėtų arbata sustabdo smarkų širdies plakimą, padeda nuo slogos”, - taip rašo sename praeito amžiaus rankraštyje, rastame Kijevo Lavros bibliotekoje.

Pipirmėtės lapų ištrauka (1 valgomas šaukštas stiklinei verdančio vandens) naudojamas kosmetikoje senstančio veido odai valyti (pagerina kraujo apytaką, išplečia veido poras, tonizuoja, dezinfekuoja). Pipirmėčių lapų nuovirą galima naudoti ir vonioms.

     Labai skanu kai džiovintų pipirmėtės lapų, juos sutrynus, būna įdėta į varškės patiekalus, į cepelinus ar virtinukus su varške.

     Pipirmėtė buvo surasta Anglijoje XVII amžiuje. Pas mus savaime ji neauga, bet mėgstama auginti darželiuose bei mėgėjų sklypuose. Ji yra dviejų rūšių: juodoji - rausvais stiebais ir žiedais, baltoji - žaliais stiebais ir lapais, rausvais žiedais. Pjauti pipirmėtę reikia, kai pusė jos stiebų žydi, tada ji vertingiausia. Surinktą žaliavą reikia greitai džiovinti palėpėse arba džiovyklose (ne aukščiau 40°), nelaikyti krūvose, nes gali sukaisti.    Pipirmėtė dauginama atžalomis ar šakniastiebiais, juos sodinant, arba laisvai leidžiant plėstis.

IMUNITETO STIPRINIMAS VAISTAŽOLĖMIS :

Lengviausia ir sveikiausia imunitetą stiprinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Natūralūs imuniteto stimuliatoriai veikia švelniau, beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio ir turi įtakos visoms patologinio proceso grandims.
Imuninę sistemą stimuliuoja daugelis augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje: arnika, tuja, alavijas, česnakai, svogūnai, mėtos, šeivamedis, erškėtuogės vaisiai, ženšenis, jonažolė, ramunėlė ir kt. Gamtinės antimikrobinės česnako bei svogūno savybės yra analogiškos antibiotikų veikimui.

Pastebėta, kad augalai, kuriuose yra silicio junginių, skatina medžiagų apykaitą, stiprina nusilpusį jungiamąjį audinį bei didina viso organizmo atsparumą infekcijoms. Mitybos specialistų nuomone, tinkamai maitinantis, gaunama pakankamai silicio. Daugiausia šio elemento į organizmą patenka kartu su augaliniais maisto produktais - grūdais (ypač daug silicio yra sorose ir avižose), bulvėmis, burokėliais ir kitais šakniavaisiais.

Ežiuolės preparatai stimuliuoja imuninių ląstelių gamybą. Nauji tyrimai rodo, kad po to, kai žmogus jau pasijaučia negerai, ežiuolė gal ir neišgydo nuo slogos ar infekcijos, bet tikrai padeda išvengti sunkesnių simptomų.

Vis dėlto piktnaudžiauti negalima net ir natūraliais imuniteto stimuliatoriais - augalinėje žaliavoje, be pagrindinės veikliosios medžiagos, gausu ir kitų, dažnai mažai ištirtų junginių. Pvz., neseniai paaiškėjo, kad purpurinė ežiuolė gali sukelti stiprią odos alergiją.
Taigi vartojant bet kurių augalinių preparatų, vaistažolių, reikia stebėti savo organizmo reakciją, nes kiekvieno žmogaus organizmas į tą pačią medžiagą reaguoja skirtingai.

LIAUDIES PATARIMAI:

· Vaistažolės nėra gyvybiškai svarbus produktas, tačiau įrodyta, kad tinkamu kiekiu ir tinkamu laiku vartojamos jos gali pagerinti sveikatos būklę. Vaistažoles vartokite ne ilgiau kaip tris mėnesius, tada darykite vieno mėnesio ar kiek ilgesnę pertrauką ir paskui, jeigu jaučiate poreikį arba rekomenduoja gydytojas, vėl pradėkite gydymosi jomis kursą.

· Jei jums per 50, nevartokite geležies papildų, nebent jums būtų diagnozuota liga, kuriai gydyti jie reikalingi. Mat geležis kaupiasi organizme ir gali pakenkti širdžiai. Geležies tabletes laikykite vaikams neprieinamoje vietoje.

· Visus maisto papildus slėpkite nuo mažų vaikų. Bet kokios medžiagos (netgi vandens) perteklius organizme gali lemti neigiamus pašalinius reiškinius. Laikykitės gamintojo arba gydytojo nurodymų.

· Daugumos vitaminų galiojimo laikas yra gana ilgas, tačiau ribotas. Todėl kaskart patikrinkite, ar jis nepasibaigęs. Vitaminus laikykite vėsioje, sausoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

· Papildai vartojami valgio metu, jeigu etiketėje nėra nurodyta kitaip. Tuomet jie geriau pasisavinami.

· Aminorūgštis, pavyzdžiui, karnoziną L-glutaminą ir pan., geriausia gerti 30 min. prieš valgį arba tarp valgių. Laikykitės etiketėje pateiktų nurodymų.

· Nors retai, bet pasitaiko žmonių, kuriems kai kurie maisto papildai sukelia pašalines reakcijas. Tie, kas vartoja niaciną (B grupės vitaminą), jei kitaip nenurodyta, turi pirkti tokį, nuo kurio neišpila raudonis, nes nuo kitų staiga gali smarkiai paraudonuoti jūsų oda. Paprastai pašalines reakcijas lemia ne maistinis papildo komponentas, bet viena ar kelios medicininės paskirties papildo sudedamosios dalys. Apskritai į geresnės kokybės papildus įeina alerginę reakciją slopinanti sudedamoji dalis, dėl to pašalinių reakcijų tikimybė yra mažesnė.

· Jei koks maisto papildas ar vaistažolė jums sukels pašalinę reakciją, tuoj pat liaukitės jį vartoję ir pasitarkite su specialistu. Pavyzdžiui, daugelis gliukozamino papildų yra gaunami iš sutrintų vėžiagyvių kiautų, dėl to kiautuotiesiems vėžiagyviams alergiški žmonės šių papildų turi vengti.

· Vitaminas C geresnį efektą duoda vartojamas mažomis per visą dieną paskirstytomis dozėmis. Jį gerkite valgio metu. Jei jūsų skrandis jautrus rūgščiai, pirkite šį vitaminą nerūgštaus askorbato pavidalu.

· Probiotikai (arba naudingosios bakterijos), dažniau žinomos kaip acidofilų bakterijos, gali turėti ir bifidobakterijų. Visus probiotinius preparatus geriau laikyti stikliniuose induose šaldytuve arba šaldiklyje. Jie vartojami valgant arba po valgio. Dabar galima nusipirkti acidofilo kapsulių. Jos labai tinka kelionių metu, nes gali būti laikomos ne šaldytuve.

· Nėščios arba pastoti ketinančios moterys neturėtų vartoti jokių papildų, turinčių daugiau negu 5000 TV vitamino A. Dauguma gamintojų nurodo, kai papildas yra netinkamas nėščiosioms.

· Sodo sklypelyje be kitų augalų verta auginti vaistažolių ir prieskoninių žolių lysvelę. Jų reikia tiek, kiek galime sunaudoti. Kiekvienas gali pasirinkti tokius augalus, kuriuos galbūt lengviau auginti, arba kuriuos labiau mėgsta. Ramunėlės, medetkos, šalavijai, vartojamos kosmetikoje ir kaip dezinfekcinė bei gydomoji priemonė, melisos ir mėtos tinka skaniai kvapniai arbatai bei aromatizuoti maistą.

Naudinga informacija:

1) Vaistažolės - patys pirmieji vaistai žmonijos istorijoje [interaktyvus]. UAB Švenčionių vaistažolės [žiūrėta 2005.10.19]. Prieiga per internetą: < http://www.svenherbs.com/lit.html>.

1) Audronė, Musteikienė 1998, 1998 03 27, „ Lietuvos aidas„ Nr. 59, ,,Ką pasakoja mums vienuolių daržai’’ …parengta pagal užsienio spaudą] [interaktyvus] [žiūrėta 2005 10 19] prieiga per internetą

1)<http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/viendarzai.html>

3) Audronė, Musteikienė 1996 06 07, ,, Lietuvos aidas,, Nr. 111 ,,Organizmą stiprinantis, pakantus sausrai„ [ interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19 ] prieiga per internetą

< http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/salavijas.html>

4) Audronė, Musteikienė, 1996, 1996 03 29 ,,Lietuvos aidas„ ,,Užsiauginkime vaistinių medetkų,, [ interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19] prieiga per internetą

< http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/medetka.html>

5) Audronė , Musteikienė 1996, 1996 04 19 „ Lietuvos aidas„ Nr.77 „Kiekvienoje sodyboje - ramunėlių plotelį„ [ interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19] prieiga per internetą

< http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/ramuneles.html>

6) Audronė , Musteikienė 1996, 1996 06 21 „ Lietuvos aidas„ Nr. 121 „Augo sode mėta„ [interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19] prieiga per internetą

< http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/meta.html>

7) Akvilė , Norkutė, „ Sveikas žmogus„ 2005 m. Nr.7 UAB „ Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra„ ( SIMIA) 2005 „ Pasitikime rudenį sveiki ir žvalūs„ [ interaktyvus ] [ žiūrėta 2005 10 19] prieiga per internetą

<http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&lid=2&strid=2196 >

8) Hazel ,Courteney ir Robert H Jacobs, Shane Heaton, Stephen Langley

„ 500 būdų, kaip išlikti jauniems„ iš anglų kalbos vertė Laima Gylienė Alma littera, 2005 [interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19] prieiga per internetą

<http://66.102.9.104/search?q=cache:jykA6rhEE9gJ:www.almalittera.lt/lt.php/28%3Bbook%3B18874+vaista%C5%BEol%C4%97s+j%C5%B3+r%C5%AB%C5%A1ys+poveikis&hl=lt >

9)„Rośliny lecznicze, Fitoterapia – ziołolecznictwo„ [ interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19]

Prieiga per internetą

<http://www.ziola.parapsycholog.com.pl/>

10)   Roślina jednoroczna, wyrastająca do 50 cm wysokości. Encyklopedia przypraw i ziόł, zioła „[ interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19 ] prieiga per internetą

http://www.carum.pl/e_ziola.html

11) Audronė, Musteikienė, 1996, 1996 03 08, „ Lietuvos aidas„ Nr.47 „Sodo sklypelyje – vaistažolės ir prieskoninės žolės„ [ interaktyvus] prieiga per internetą

<http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/vaistpriesk.html>

12) Herbs are the first medicine in the history of mankind UAB „Švenčionių vaistažolės„ [ interaktyvus] [ žiūrėta 2005 10 19 ] prieiga per internetą

<http://www.svenherbs.com/titulinis.html>

PAVEIKSLĖLIAI

1) http://www.svenherbs.com/lit.html

2) http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/salavijas.html

3) http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/medetka.html

4) http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/ramuneles.html

5) http://www11.brinkster.com/bituke/straipsniai/meta.html

http://www.acorus.lt/LT/vaistazoles.html