“Lietuvos gyvatės”

Odeta Užusienytė, Jovita Peleckaitė, Inga Žeglytė

          

 

TURINYS

 

Įžanga. 3

Lietuvos gyvatės. 4

Paprastasis (geltonskruostis) žaltys. 4

Lygiažvynis (lygusis) žaltys. 6

Paprastoji angis (marguolė) 7

Apsauga ir pirmoji pagalba, įgėlus gyvatei 8

Priešnuodžiai 11

Šis tas įdomaus. 11

Išvados. 12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įžanga

Gyvatės (Serpentes) – žvynaroplių pobūrio stuburiniai gyvūnai. Kūnas labai pailgėjęs dėl ypatingo judėjimo būdo. Stubure būna daugiau kaip 400 slankstelių, kurių savotiška sandara suteikia stuburui lankstumą ir stiprumą. Galūnės ir jų juostos atrofuotos. Gyvatės minta tik gyvūnais. Kai kurių gyvačių mityba yra specializuota, o kitos minta pačiu įvairiausiu grobiu, netgi kitomis gyvatėmis. Maži ar pasipriešinti nesugebantys gyvūnai tiesiog nutveriami ar praryjami; didesni ar besipriešinantys gyvūnai prieš suėdant numalšinami įleidžiant nuodų ar prismaugiant. Dideliam grobiui suvirškinti gali prireikti daug laiko. Gyvatės skiriasi dantimis, jų išsidėstymu bei funkcijomis. Primityvios gyvatės (pvz. Smaugliai) turi daug beveik vienodo didumo smailių, pasvirusių atgal dantų. Gyvačių sistematikoje ypač svarbūs viršutinių žandikaulių dantys. Smaugliai bei daugelis žalčių jais grobį tik sulaiko, todėl visi šie dantys vienodi, labai aštrūs, lygiais šonais.

piešinukas: gyvatė

pav. 1 Gyvatė

 

Gyvatės skirstomos į :

Ø      Nuodingas

Ø      Nenuodingas – kai kurie dantys būna pailgėję, su išilgine vagele priekiniame paviršiuje arba su kanalu viduje, pro kurį į aukos kūną patenka nuodai.

 

Lietuvos gyvatės

Lietuvoje viso gyvena 6 roplių rūšys, priklausančios keturioms šeimoms:

  1. Gluodenų (Anguilidae)
  2. Driežų (Lacertidae)
  3. Žaltinių (Colubridae)
  4. Angių (Viperidae)

 

Žaltinių (Colubridae) šeima skirstoma į dvi rūšis:

  1. Paprastasis žaltys (Natrix natrix)
  2. Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca)

 

Angių (Viperidae) šeima skirstoma į vieną rūšį:

  1. Paprastoji angis (Vivera berus)

 

Paprastasis (geltonskruostis) žaltys

Porūšis: GYVATĖS Serpentes (=Ophidia)

Šeima: ŽALTINIAI Colubridae

Gentis: PAPRASTIEJI ŽALČIAI Natrix

Text Box: pav. 2 Paprastasis žaltysPAPRASTASIS ŽALTYS ( Natrix natrix Linnaeus, 1758)

Sin.: Geltonskruostis žaltys

 

 

Argi negaila tų laikų, kai baltų gentys žaltį laikė namų židinio globėju? Žemaitijoje, kur šviesi mūsų pagoniška religija išliko ilgiausiai, dar 19 a. žaltį laikė kaip naminį gyvulėlį. Žaltys juodas, be zigzago nugaroje, o galvos šonuose – po 1 geltoną dėmę. Jis neturi nuodų, yra beginklis. Pavasarį daug žalčių susirenka prie ežerų, upių šiltų pakrančių. Čia poruojasi, o pavojaus metu plaukia vandeniu tolyn. Bet gyvena ir sausuose miškuose, kaimuose. Žalčiai gyvena 16-18 metų, bet laisvėje trumpiau.

Text Box: pav. 3 Paprastasis žaltysKūno ilgis (563,0 – 780,0) mm, (575,0 – 1113,0) mm, kūno paviršius pilkas, kartais beveik juodas. Dažnai su tamsesnėmis dėmėmis ar siauromis skersinėmis juostomis. Neretai tinklo pavidalo raštas, kurį sudaro tamsūs žvynų kraštai. Galvos šonuose yra 2 pusmėnulio formos, geltonos, balkšvos ar oranžinės spalvos dėmės. Pilvelis balkšvas, išmargintas skersai ištęstomis, juodomis dėmėmis. Lietuvoje neretas, paplitęs daugelyje vietų. Gyvena drėgnuose mišriuose miškuose, vandens telkinių pakrantėse, pelkių pakraščiuose, užliejamose pievose. Dažni senose kirtavietėse, bebravietėse, prie sodybų. Pavasarį ir rudenį, kai dirvos drėgnos, aptinkami sausesnėse, gerai saulės įšildomose vietose. Tipiški dieniniai ropliai, aktyvūs nuo 8 iki 19 val. Maitinasi rytais ir vakarais. Dieną dažnai šildosi saulės atokaitoje ant senų kelmų, rąstų, žolės kupstų, o esant pavojui greitai slepiasi. Naktį praleidžia urvuose, po šieno stirtomis, kelmais. Kartais apsigyvena po ūkinių pastatų grindimis. Tai judrios ir greitos gyvatės. Gerai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris minutes. Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, žalčiai šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Gali apsimesti negyvais. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti greitai „atgyja“. Medžioja sausumoje ir vandenyje. Grobį ryja gyvą. Poruotis pradeda balandžio – gegužės mėn. Kiaušinius deda birželio pabaigoje - rugpjūčio mėn.  Dėtavietėms pasirenka drėgnas, gerai įšylančias vietas: negilius, apleistus urvus, supuvusius kelmus, drėgnas samanas, pjuvenų, mėšlo ar šiukšlių krūvas. Kartais į vieną vietą kiaušinius sudeda kelios patelės. Viena patelė sudeda 7 – 24 pergamentine plėvele padengtus kiaušinius. Kiaušiniai vystosi apie 5 – 8 savaites. Rugpjūčio – rugsėjo mėn. Išsirita žalčiukai. Subręsta trečiaisiais – ketvirtaisiais gyvenimo metais. Žiemoja giliuose urvuose, po kelmais, medžių šaknimis, ūkinių pastatų grindimis, pavieniui arba po kelis vienoje vietoje. Minta varlėmis, rupūžėmis, kartais pasigauna driežus, smulkius žinduolius, paukščių jauniklius, smulkia žuvis. Jauni žalčiai dažnai minta vabzdžiais.

 

Lygiažvynis (lygusis) žaltys

Coronella austriaca

Porūšis: GYVATĖS Serpentes (=Ophidia)

Šeima: ŽALTINIAI Colubridae

Gentis: LYGIAŽVYNIAI ŽALČIAI Coronella

LYGIAŽVYNIS ŽALTYS (Coronella austriaca Laurenti, 1768)

Text Box: pav. 4 Lygiažvynis žaltys sin.: Lygusis žaltys

 

Lygiažvynis žaltys (lot. Coronella austriaca, angl. Smooth Snake, vok. Schlingnatter) - žaltinių (Colubridae) šeimos roplys. Dar kitaip vadinamas lygiuoju žalčiu. Kūno viršus pilkas, nugaros žvynai lygūs, gelsvai ar pilkai rusvas, kartais rusvai rudas, patinėlių ilgis 47 – 62 cm., patelių – 44 – 62 cm. Patinėliai paprastai rusvesni, patelės – pilkšvos. Išilgai nugaros yra 2 – 4 tamsių dėmių eilės. Ant kaklo yra 2 rudos ar tamsiai rudos juostelės ar dėmės. Jos susijungia viršugalvyje sudarydamos karūną primenantį raštą. Pilvelis pilkšvai rudas, oranžinis su tamsiomis dėmelėmis bei taškeliais. Apatinė uodegos dalis šviesesnė už pilvelį. Lietuvoje labai reta rūšis. Pirmą kartą 1921 m. T. Ivanausko pagautas Rūdininkų girioje, vėliau aptikti Čepkelių rezervate, Molėtų rajone, Rūdininkų girioje Pirčiupių apylinkėje, Varėnos rajono Musteikos ir Rudnios kaimuose. Paskutinius Kartus Lietuvoje pagautas Rūdininkų paligono prieigose (2005 rugsėjo mėn.). Gyvenamos vietos panašios į vikriojo driežo ir gluodeno. Gyvena sausuose, mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta gerai saulės įšildomas vietas: kalvotas miško aikšteles, pamiškes, kirtavietes. Lygieji žalčiai aktyvūs dieną. Esant pavojui slepiasi kelmų tuštumose arba po jais, apleistuose driežų ir smulkiųjų žinduolių urvuose, po nuvirtusiais medžiais, stuobriais. Kartais susisuka į kamuolį, šnypščia ir gąsdina staigiais kūno judesiais. Gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, dėl to žmonės dažnai jų bijo ir negailestingai C. austriaca (© Matthew Wilson)Text Box: pav. 5 Lygiažvynis žaltysnaikina. Paimti į rankas kandžiojais, tačiau įkandimai žmogui visai nepavojingi. Literatūros duomenimis veisimosi ciklas nereguliarus. Vaikus veda kasmet arba kas 2 – 3 metus. Poruojasi gegužės mėnesį. Gyvavedžiai. Kiaušiniai vystosi patelių viduje. Jauniklius veda rugpjūčio – rugsėjo mėn., spalio pradžioje. Viena patelė atveda 2 – 9 jauniklius, kurie subręsta trečiaisiais – ketvirtaisiais gyvenimo metais. Neriasi 2 – 3 kartus per metus. Minta daugiausia gyvavedžiais ir vikriaisiais driežais, smulkiais žinduoliais, gluodenais, gyvatėmis, paukščių jaunikliais, vabzdžiais. Sugautą grobį užsmaugia apsivyniodamas aplink jį savo kūnu. Smulkų grobį ryja gyvą.

Lygiažvynių žalčių priešai gamtoje - šeškai, barsukai, ežiai, kai kurie plėšrieji paukščiai. Lietuvoje labai reta ir mažai ištirta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvūnas taip pat saugomas Berno konvencijos – II kategorija, Čepkelių rezervate. Šį roplį laikyti nelaisvėje griežtai draudžiama, už nusižengimą baudžiama pagal įstatymus.

 

Paprastoji angis (marguolė)

Porūšis: GYVATĖS Serpentes (=Ophidia)

Šeima: ŽALTINIAI Colubridae

Gentis: NUODINGOS GYVATĖS

sin.: Paprastoji angis (Vipera berus)

 

Text Box: pav. 6 Paprastoji angis

Paprastoji angis Lietuvoje dar kitaip vadinama: gyvatė marguolė, margoji gyvatė, pantinė gyvatė. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Ruda, pilka, juoda su balsvu zigzagu nugaroje. Akies vyzdys – vertikalus, siauras.

Angys išskiria hemotoksinius nuodus, kurie tirpdo kraujo kūnelius ir sukelia vidinius kraujavimus. Lietuvoje gyvena viena rūšis – paprastoji angis. Kaip ir dauguma nuodingų gyvačių, ją galima atpažinti iš trikampio formos snukio ar, jei įmanoma pažvelgti į nasrus, iš akivaizdžiai matomų iltinių dantų, kurių paprastos gyvatės neturi. Lietuvoje ankščiau buvo dažna, ypač pamiškėse bei pelkių pakraščiuose. Aktyvesnė naktį, minta daugiausia smulkiais graužikais ir varlėmis. Gimdo gyvus jauniklius. Atsiveda nuo 5 iki 20 jauniklių, priklausomai nuo motininio organizmo dydžio. Individai esti rudos ar pilkos spalvos su tamsiu raštu ant nugaros ir užauga iki 80 cm ilgio. Patelės paprastai stambesnės ir įgavusios pilką spalvą. Jaunikliai paprastai būna rusvi ir tikrąjį kūno atspalvį įgauna tik po kelių metų. Tik gimę jaunikliai jau ginkluoti nuodais. Nereikėtų manyti, kad jie pavojingesni ar agresyvesni už motiną.. Įkandimas žmogui skausmingas, bet pojūtis dingsta jau po kelių dienų. Nuodų efektas analogiškas barškuolės hemotoksiniams, tik ši gyvatė jų suleidžia kur kas mažiau. Paprastai bitės įvardinamos kaip padarai pavojingesni žmogui nei angis, dažniausiai taip yra dėl įkandimo sukeltos anafilaksinės reakcijos ir kur kas rečiau baigiasi mirtimi. Nepaisant to, įkandus gyvatei ir įtariant apie jos nuodingumą, visuomet patartina kreiptis į medikus. Angis yra neagresyvi gyvačių rūšis ir kanda tik užklupta netikėtai ar išprovokuota tai daryti. Užuot puolusi pirma, visuomet stengiasi pasislėpti ar išvengti kontakto su už Text Box: pav. 7 Paprastoji angis save kur kas didesniais padarais.

Gyvatės išskiriami nuodai hemotoksinai sukelia kraujo hemolizę (raudonųjų kraujo kūnelių plyšimą) arba sutrikdo kraujo koaguliaciją (gebėjimą krešėti).

 

 

Apsauga ir pirmoji pagalba, įgėlus gyvatei

Taigi, kad apsisaugotume nuo gyvačių įkandimų:

 

1. Reikia mokėti atskirti nuodingą gyvatę nuo nenuodingos:

Ø        Nuodingos gyvatės galva plati, dažniausiai trikampė, nenuodingos – apvali.

Ø        Nuodinga gyvatė turi  geluonį (2 ilgus iltinius dantis), nenuodinga – neturi.

Ø        Nuodingos gyvatės vyzdžiai elipsės formos (pailgi), nenuodingos – apvalūs.

Ø        Nuodingos gyvatės įkandimo žymės - dvi šalia esančios žaizdelės, kurias palieka nuodingieji dantys, nenuodingos – daug mažų žaizdelių, kurias palieka eilė smulkių dantų.

2. Reikia žinoti nuodingos gyvatės įkandimo požymius ir pavojaus signalus:

1) Gyvatės įkandimo riziką lemia daugelis faktorių:

Ø       Gyvatės rūšis ir dydis.

Ø       Sušvirkštų nuodų kiekis.

Ø       Įkandimų skaičius.

Ø       Įkandimo vieta ( ypač pavojingi įkandimai į galvą).

Ø       Nukentėjusiojo amžius ir svoris ( pavojingesnis poveikis vaikams ir senyvo    amžiaus žmonėms).

Ø       Bendra nukentėjusiojo sveikatos būklė.

Ø       Individualus jautrumas nuodams.

2) Pirmiausiai atsirandantys požymiai ( praėjus 10-60 min. po įkandimo):

Ø      Skausmas, patinimas, odos spalvos pokyčiai įkandimo vietoje.

Ø      Silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, apsunkintas kvėpavimas, kraujavimai iš nosies, burnos gleivinių, kraujosrūvos odoje.

Ø      Vėlyvieji nuodingos gyvatės įkandimo požymiai:

Ø      Didėjantis įkąstos vietos tinimas, kraujosrūvų gausėjimas, kartais audinių nekrozė(apmirimas).

Ø      Bendri požymiai – didėjantis silpnumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, šokas, gausus kraujavimas iš gleivinių, vėmimas krauju, gali pasirodyti kraujas išmatose ir šlapime.

3. Reikia žinoti gyvatės nuodų poveikį:

Ø      Hemotoksinai sukelia kraujo hemolizę (raudonųjų kraujo kūnelių plyšimą) arba sutrikdo kraujo koaguliaciją ( gebėjimą krešėti).

Ø      Neurotoksinai paralyžiuoja nervinių impulsų plitimą raumenyse ir kritiniais atvejais gali paralyžiuoti raumenis, dalyvaujančius kvėpavimo ir rijimo procesuose.

Ø      Kardiotoksinai tiesiogiai veikia širdį ir gali sukelti kraujotakos nepakankamumą bei šoką.

4.Reika žinoti, kokia pirmoji pagalba įkandus gyvatei:

Ø      Nepanikuoti - mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais.

Ø      Vengti nereikalingų judesių – judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne.

Ø      Neskubėkite užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15-30 sekundžių – išbėgs dalis nuodų.

Ø      Kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu ( jei yra galimybė)  ir uždėti šaltą kompresą – šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne.

Ø      Nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį – veržia tinstant pažeistai vietai.

Ø      Kiek  įmanoma skubiau kreiptis medicininės pagalbos.

5. Reikia žinoti, ko gyvatei įkandus negalima daryti:

Ø      Pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio –  nuodai greičiau išplis kūne.

Ø      Iščiulpti nuodus – nuodai per menkiausius plika akim nematomus gleivinės sužalojimus gali pakliūti į kraujotaką.

Ø      Prideginti įkandimo vietą  - dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija.

Ø      Labai stipriai užveržti  galūnę – atleidus "žgutą" (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti taip šoką.

6. Reikia žinoti, kaip išvengti susidūrimo su gyvate?

Ø      Reikia avėti aulinius batus ( botus) – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio.

Ø      Brisdami per aukštą žolę, vaikščiodami drėgnomis, pelkėtomis vietomis priekyje su lazdą“čiuopkite” kelią: palenkite žoles, padaužykite į žemę ar į kelmus – gyvatės kurčios, tačiau jos puikiai jaučia judesį, todėl stengsis sprukti jums iš kelio.

Ø      Pamatę gyvatę sustokite – jei ji nekreipia į jus dėmesio, iš lėto eikite toliau, jei pasuko į jus galvą, ramiai ir iš lėto traukitės atgal. Nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda gyvatei prieš nosį – tai tik dar labiau suaktyvina gyvatės agresiją ir išprovokuoja ją puolimui.

Ø      Jei keliaujate tamsiu paros metu, kelią apšvieskite intensyviai šviečiančiu žibintu – gyvatės nemėgsta ryškios šviesos ir sprunka į šalį.

Ø      Miške nesėdėkite ant kelmų – po šaknimis ar kelmo kiaurymėse neretai poilsiauja gyvatės.

Ø      Nekiškite rankos į olas, dreves ar kitas angas medžiuose ir žemėje, nekilnokite akmenų, šakų, medžio puvenų – nežinia, kas ten gali tūnoti.

Ø      Tvarkydami sodo ar miško aplinką, naudokite įrankius su ilgu  kotu, rankomis nerinkite lapų, sausuolių ir kitokių atliekų – gyvatės mėgsta ten slėptis nuo kaitros, taip pat neretai ieško ten sau grobio (graužikų).

 

Priešnuodžiai

Priešnuodžiai - tai medžiagos, tiesiogiai ar netiesiogiai naikinančios nuodų poveikį. Gydymas priešnuodžiais yra efektyvus tik esant toksikogeninei apsinuodijimo stadijai. Jeigu toksinės medžiagos kaupiasi organizme, priešnuodžius galima vartoti ir daug vėliau arba lėtinių apsinuodijimų atvejais, norint iš audinių į kraują ištraukti ten susikaupusius nuodus ir pašalinti juos iš organizmo.

Priešnuodis gyvatės nuodams daromas iš arklio kraujo. Nuodus arkliui leidžia palaipsniui didindami jų kiekį tol, kol mirtina dozė viršijama 80 kartų. Po to iš arklio ima kraują ir gamina jo serumą. Iš vieno arklio galima gauti 75 litrus kraujo žaliavos. Taigi gyvatė tarnauja žmogui, jo sveikatai.

Šis tas įdomaus

1.Rytų filosofijoje gyvatė - grožio ir išminties simbolis.
2. Gyvatės oda itin brangi.
3. Gyvatė maitinasi tik kas tam tikrą laiko tarpą. Prarijusi savo auką, ji ramiai ilsisi, kol vėl išalks - be reikalo ji nieko nežudo.
4. Gyvatė - itin taikus gyvūnas; savo nuodus ji naudoja tik dviem atvejais: kai reikia išsigelbėti nuo bado arba savigynai.
5. Gyvatė itin saugo savo lizdą, kuriame sudėti jos kiaušiniai.
6. Gyvatė apie pasaulį sprendžia iš klausos ir lytėjimo; vadinasi, ji apsaugota nuo išorinio objektų vertinimo.
7. Gyvatės nuodai, kuriuos ji suleidžia aukai - tikras humaniškumas, lyginant su plėšriaisiais žvėrimis, kurie savo auką gali pradėti ėsti dar gyvą.
8. Gyvatės nuodai - itin vertingi vaistai, jei vartojami mažomis dozėmis.
9. Gyvatė negali išsyk nužudyti daugiau nei vieno objekto, nes nuodai jos dantyse kaupiasi palaipsniui ir po vieno įgėlimo reikia tam tikro laiko tarpo, kad tie nuodai vėl susikauptų.
10. Gyvatė beveik visada įspėja, prieš geldama ne dėl maisto. Ji šnypščia, bando pabėgti; barškuolės ima barškinti "skambaliukais" ant savo uodegos.
tačiau reikia nepamiršti, kad:
Gyvatė beveik nemato. Kiekvieną staiga ir per arti priartėjusį objektą ji kanda, kadangi šiaip jau gyvūnas vien iš mėsos ir be jokių dyglių yra itin gardus kąsnelis kiekvienam mėsėdžiui, o gyvybę instinktyviai saugo kiekvienas gyvūnas...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados

Taigi gyvatės - naudingi gyvūnai, todėl nereikia jų persekioti ir mušti. Tai būtina paaiškinti vaikams ir paaugliams. Žmonės dar XVI amžiuje pradėjo vartoti gyvatės nuodus kaip vaistus. Ir šiandien daugelio vaistų pagrindas - gyvatės nuodai. Jie gydo kai kuriuos ginekologinius susirgimus, sąnarių, raumenų ir nervų uždegimus. Šių gražių roplių nuodai ne tik žudo, bet turi ir didelę gydomąją galią. Ne veltui gyvatė - gyvybės ir sveikatos simbolis.

logo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūros sąrašas

  1. Gyvatės. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-20]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvat%C4%97s >.
  2. ŠAKALYS Mantvydas. Yra žalčių. Mūsų gamta Nr. 9. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-20]. Prieiga per internetą: <http://www.gyvunai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=137&Itemid=42 >.
  3. ŠAKALYS Mantvydas. Yra žalčių. Mūsų gamta Nr. 9. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-20]. Prieiga per internetą: <http://www.gyvunai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=139&Itemid=42. >.
  4. Paprastasis žaltys. Studentų Gamtininkų mokslinė draugija. Straipsnis.  [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-20]. Prieiga per internetą: <http://66.102.9.104/search?q=cache:qaBFws3-sE8J:www.sgmd.gf.vu.lt/index.php%3Fpage%3Dlt/apibudintojai/herpetologai/paprastasis_zaltys+paprastasis+%C5%BEaltys&hl=lt>.
  5. Ropliai. Straipsnis. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-20]:  <http://66.102.9.104/search?q=cache:NzFiVZnUaDsJ:marukas.host.sk/ropliai.htm+gyvat%C4%97s&hl=lt>.
  6. Žaltys. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-20]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Lygia%C5%BEvynis_%C5%BEaltys >.
  7. Paprastoji angis. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per interneta:  <http://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastoji_angis>.
  8. JAKOVLEVAS Dmitrijus. Biochemija. Referatas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą:   <http://ausis.gf.vu.lt/pub/kb/Bio%20bio/Referatai/Nuodingi%20Lietuvos%20organizmai%20ir%20ju%20nuodu%20klasifikacija.pdf>.

 

  1. KVARACIEJŪTĖ  Goda. Straipsnis. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą:   <http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=28&zn=49>.
  2. Šis tas apie gyvates. Straipsnis. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.bustas.lt/str_d.php?nr=72>.
  3. Mano namai – mano tvirtovė. Parengė: KTU. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://distance.ktu.lt/kursai/buitis/bt_1_21.htm>.
  4. Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.santarve.lt/article/articleview/3112/1/16/>.
  5. Prevencija. Gyvatės. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-22] Prieiga per internetą: <http://www.sam.lt/lt/sritys/medikas-pataria/prevencija/Gyvates/>.
  6. VAIŠNORAS Paulius. Straipsnis. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=6&zn=14>.
  7. Prevencija. Gamta. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.sam.lt/lt/sritys/medikas-pataria/prevencija/gamta/>.
  8. BULSIENĖ Irena. Straipsnis. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.kvsc.lt/05_aktualu/gyvates.htm>.
  9. Dr.Charlie EASMON. ''Snakes and snake bites''. [interaktyvus]. [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.netdoctor.co.uk/travel/diseases/snakes_and_snake_bites.htm>.
  10. KMU straipsnis. Įkandimas ir įgėlimas. [interaktyvus]. Kaunas [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.kmu.lt/emed/pmp/73-76.html>.
  11. Eltos informacija. [interaktyvus]. Straipsnis. Pavojus. [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2004-07-26&id=1090425116>.
  12. For health  anf fitness. Management of Snake Bites. [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.manbir-online.com/htm2/snake.mnag.htm>.    
  13. Gander Academy’s. Snakes Theme Page. Snakes and people. [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.cdli.ca/CITE/snakes.htm#Myths>.  
  14. For health  anf fitness. Snake Bite. [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.manbir-online.com/htm2/snake.1.htm>.    
  15. University of Maryald Medical Center. First Aid for Snakes Bites.  [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.umm.edu/non_trauma/snake.htm>.
  16. University Virginia. Snake Bites.  [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.healthsystem.virginia.edu/uvahealth/peds_poison/snake.cfm>.
  17. Encyclopedia. [interaktyvus].  [žiūrėta 2005-10-21]. Prieiga per internetą: <http://encarta.msn.com/encyclopedia_761578341_3/Snake_(reptile).html>.    

 

  Paveikslėliai naudojami iš:

1 pav. iš: http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=28&zn=49

2 , 3 ir 5 pav. iš: http://www.herp.it/indexjs.htm?SpeciesPages/CoronAustr.htm

4, 6 ir 7 pav. iš:

http://66.102.9.104/search?q=cache:NzFiVZnUaDsJ:marukas.host.sk/ropliai.htm+gyvat%C4%97s&hl=lt

Logotipai iš: http://www.camelia.lt/LT/mazmenine/mazmenine_apie.htm;

http://www.sveikas.lt/show_drugstores.asp